Leidžiant insuliną injekcijomis sunku pasiekti reikiamą gliukozės koncentraciją net laikantis palyginti stabilaus fizinio aktyvumo ir mitybos režimo (1).

Insulino koncentracija turi atitikti gliukozės koncentraciją kraujyje, kuri priklauso nuo mitybos ir fizinio bei psichinio krūvio. Jei kasa sveika, tai ji išskiria reikiamą insulino dozę reikiamu momentu. Jei kasa insulino neišskiria, tai insuliną galima suleisti į organizmą per insulino pompą – taip pat reikiamu momentu reikiamą dozę (momentą ir dozę nustato pats insulino pompos nešiotojas). Jei insulinas į organizmą patenka leidžiant jį su švirkštu porą – keletą kartų per dieną, tai ne insulinas “prisitaiko” prie gliukozės koncentracijos kraujyje, bet sergantysis diabetu turi “prisitaikyti prie insulino” – laikytis mitybos ir fizinio krūvio režimo. Tačiau, tai įmanoma tik teoriškai, o ne praktiškai… Todėl jei insulinas “prisitaiko” prie gliukozės koncentracijos, tai ji visą laiką būna normos ribose (kaip sveikam žmogui). Kuo insulino pompos vartotojas tiksliau įvertina maisto kiekį ir sudėtį, bei fizinį krūvį tam tikru momentu, tuo jis gali tiksliau dozuoti insuliną (imituodamas kasą), tuo rečiau gliukozės koncentracija nukrypsta nuo normos, tuo mažesnė diabeto komplikacijų tikimybė, tuo ilgesnis gyvenimas. 

Kontroliuojant gliukozės koncentraciją kraujyje gyvenimas pailgėja 5 metais (2). Vėliausias gliukozės normos standartas yra ne aukštesnis, kaip 6,5 proc. glikuotas hemoglobinas (3). Naudojantis insulino pompa galima gliukozės koncentraciją palaikyti beveik kaip sveikame organizme (4). Todėl: 

- retinopatijų (akių ligos) sumažėja iki 76 proc.(5), 
- neuropatijų (nervų ligos) – iki 60 proc.(5),
- nefropatijų (inkstų ligos) – iki 56 proc(5).

Naudojant pompą gyvenimo be komplikacijų trukmė pailgėja 15,3 metų (2).

Švirkštu leidžiamas ilgo veikimo insulinas gali suveikti greičiau, nei tikimasi, arba lėčiau, nei tikimasi. Šis laikas varijuoja iki 52 proc. (6). Tuo paaiškinama 80 proc. gliukozės koncentracijos variacijų diena iš dienos (6):

Tokių problemų nebūna naudojant insulino pompą (kompiuterio reguliuojamas pompos švirkštukas nuolat po truputį suleidžia trumpo veikimo insuliną). Sukuriama bazinė insulino koncentracija. Minimed 508 pompa gali būti suprogramuota naudoti nuo 1 iki 12 tokių insulino koncentracijų bazių per parą (priklausomai nuo individualių fiziologinių poreikių). 35 proc. pompą naudojančių asmenų užtenka tik 1 rūšies insulino bazės. Daugumai reikia 3 rūšių bazių per parą: dienos bazės, žemesnės insulino koncentracijos naktį ir didesnės – tomis valandomis, kai gresia Down reiškinys (paryčiais). 

Leidžiant greitai veikiantį insuliną per pompa insulino įsisavinimo svyravimas nesiekia nė 3 proc. (6). Nebūna insulino sankaupos po oda (depo), todėl sumažėja tikimybė, kad netikėtai ištiks hipoglikemija (7). Minimed pompose yra BioPULSE programa, kuri mėgdžioja kasą pagal insulino leidimą į kraujotaką. Kasa insuliną išskirias kas 10-14 minučių (8). Pompa – panašiai – pagal poreikius. Pompose be panašios programos padidėja tikimybė, kad insulino bus vienu metu sušvirkšta per daug – gali skaudėti, gali susikaupti insulinas po oda, jis gali nutekėti ant odos, ar net gali ištikti hipoglikemija.

Bene pagrindinė pompos naudojimo priežastis yra noras išvengti hipoglikemijų (9). Pirmais pompos nešiojimo metais rimtų hipoglikemijų dažnis sumažėja net 85 procentais (10). Panašus efektas išlieka iš tolesniais pompos naudojimo metais (10): 

Taip pat Minimed 508 pompoje galima suprogramuoti laikinas insulino bazes – pavyzdžiui, jei ruošiatės 4 valandų trukmės kelionei dviračiais, tai suprogramuojate mažesnes insulino dozes toms keturioms valandoms. Insulinas dozuojamas 0,1-0,04 veikimo vieneto žingsneliais (priklausomai nuo naudojamo insulino koncentracijos). Jei sergate ar patiriate kitokį stresą, tai insulino bazinę koncentraciją galima padidinti. Jei sergate, bet neturite apetito valgyti, tai galbūt insulino bazinės koncentracijos nereikia taip didinti. Pompa naudoja trumpo veikimo insuliną. Todėl nereikia galvoti, kaip suderinti ilgo ir trumpo veikimo insuliną, kuomet nenaudojama pompa. Viskas programuojama ir keičiama distanciniu pulteliu bet kuriuo momentu.

1. Gross TM., Mastrototaro JJ and Fredrickson LP. Detection of unseen hypoglycemia using continiuous glucose monitoring. Study results presented at the 36th annual meeting of The European Association for the Study of Diabetes (EASD), Sept. 17-21 2000; publ. on med. forum  http://www.medforum.nl/reviews/detection_of_unseen_hypoglycemia.htm
2. Lifetime benefits and costs of intensive therapy as practiced in the DCCT. DCCT Reasearch Group. JAMA 1996; 276:1409-1415.
3. American Association of Clinical Endocrinologists. ACE Consensus Conference on Guidelines for Glycemic Control. August 20-21, 2001, Washington D.C.
4. Scholtz HE, et al. An assessment of the variability in the pharmacodynamics (glucose lowering effect) of HOE901 compared to NPH and ultralente human insulins using euglycemic clamp technique. Diabetologia 1999; 42 (Suppl.): A235.
5. The Diabetes Control and Complications Trial Research Group. The effect of intensive treatment of diabetes on the development and progresion of long-term complications in insulin-dependent diabetes mellitus. NEJM 1993; 329:977-986.
6. Lauritzen T, Pramming S, Deckert T, Binder C. Pharmacokinetics of continiuous subcutaneus insulin infusion. Diabetologia 1983; 24: 326-9. 
7. Skyler JS. Continuous Subcutaneus Insulin Infusion (CSII)with External Devices: Current Status. In Update in Drug Delivery Systems, Ensminger WD, Selam JL (Eds), Futura, 1989:163-183.
8. Marchetti P, et al. Pulsalite insulin secretion from isolated human pancreatic islets. Diabetes 1994; 43:827-830.
9. Farkas-Hirsch R and Hirsch IB. Continuous subcutaneus insulin infusion: Arewiev of the past and its implementations for the future. Diabetes Spectrum 1994; 7 (2): 80-84+.
10. Bode BW, et al. Reduction of severe hypoglycemia with long-term continuous subcutaneus insulin infusion in type 1 diabetes. Diabetes care 1196; 19:324-327.
 

UAB "Eksmos medicininės technikos centras"
Mokslininkų g. 11, 2600 Vilnius; tel. 8-5-2729-718, 2729-724, 
faks. 8-5-2729-099; el.p. viktoras@centras.lt   http://www.lab.lt